Звезда По Имени Солнце [Zvezda po imyeni Solntse] [Lithuanian translation]

Baltas sniegas, pilkas ledas,

Ant suskilinėjusios žemės.

Lopytą antklode ant jos –

Miestas kelių kilpoje.

O virš miesto plaukia debesys,

Užstojantys dangaus šviesą.

O virš miesto – geltoni dūmai,

Miestui du tūsktančiai metų,

Nugyventų po šviesa Žvaigždės

Vardu Saulė...

Ir du tūkstančius metų – karas,

Karas be ypatingų priežasčių.

Karas – jaunųjų reikalas,

Vaistai nuo raukšlių.

Raudonas, raudonas kraujas

Po valandos jau tiesiog žemė,

Po dviejų ant jos gėlės ir žolė,

Po trijų ji vėl gyva

Ir sušildyta spinduliais Žvaigždės

Vardu Saulė...

Ir mes žinome, kad taip buvo visada,

Kad Likimo labiau mylimas tas,

Kuris gyvena pagal kitus įstatymus

Ir kuriam mirti jaunam.

Jis neprisimena žodžio „taip“ ir žodžio „ne“,

Jis neprisimena nei rangų, nei vardų.

Ir gali pasiekti žvaigždes,

Nemanydamas, kad tai sapnas,

Ir nukristi, nudegintas Žvaigždės vardu Saulė.