Aš nesiilgiu tavo purvinų drabužių ant grindų
Daugiau niekas nepaliks įjungtų šviesų
Rankšluosčiai kabo kaip tik ten, kur turėtų
Mano kaiminystėje - mirtina tyla.
Aš ne tokia trapi, aš nepalūšiu
Meilė taip pervertinta
Man tavęs nereikės, nereikės,
Nereikės kai aš parkrisiu, tai kodėl gi verkiu?
Aš tavęs nepasiilgsiu, nepasiilgsiu,
Nepasiilgsiu, visai ne
Tai ką tuomet aš darau čia, ant grindų, ir verkiu
Man nereikia tavo meilės laiškelių pakelti nuotaikai
Galiu gyventi ir be tokių dalykų
Neprivalai kasdien pažadinti mane bučiniu
Aš ir taip pavargau nuo rožių
Aš ne tokia trapi, aš nepalūšiu
Meilė taip pervertinta
Man tavęs nereikės, nereikės,
Nereikės kai aš parkrisiu, tai kodėl gi verkiu?
Aš tavęs nepasiilgsiu, nepasiilgsiu,
Nepasiilgsiu, visai ne
Tai ką tuomet aš darau čia, ant grindų, ir verkiu
Taigi nesijaudink dėl manęs
Pirmyn, džiaukis būdamas laisvas
Aš nesiilgiu tavo purvinų drabužių ant grindų
Aš nemaldausiu, aš nešliaušiu ant kelių
Man tavęs nereikės kai aš parkrisiu, tai kodėl gi verkiu?
Aš tavęs nepasiilgsiu, nepasiilgsiu,
Nepasiilgsiu, visai ne
Tai ką tuomet aš darau čia, ant grindų
Čia ant grindų, verkiu